lementas

×lẽmentas (l. lament, lot. lamentum) sm. (1), lemeñtas (2) 1. dejavimas, raudojimas: Visą dieną ir praverkė lẽmentu Mrc. Kiba kas pasdarė, kad pas jus vakar tokias (toks) lementas buvo? Drsk. Kas būs lemeñtų (raudų, ašarų)! Ggr. 2. barniai, triukšmas, rėksmas: Nėr tos dienos, kad nebūtų pas juos lẽmento Lš. Kokias tę pas juos lementas? Marti verkia, langas išmuštas, sūnus kaži kur išbėgo Lp.